EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1169/2011.
Etiketė tai, į ką pirmiausia atkreipiame dėmesį pirkdami, kai paimame prekę nuo lentynos. Ji duoda pirmą įspūdį apie gamintoją ir produktą, ypač jei ją matome pirmąkart. Etiketė turi būti patraukli, spalvinga ir įdomi pirkėjui, bet kartu ji turi atitikti ir įstatymais numatytus reikalavimus, tokius kaip ES Direktyva Nr.1169/2011, įsigaliosianti nuo 2016 gruodžio. Kaip gamintojas ar pardavėjas Jūs esate situacijoje, kai kuriant dizainą ir spausdinant etiketes reikia rasti balansą tarpo patrauklumo ir informatyvumo. Kaip tai pasiekti su mažiausiomis išlaidomis ir didžiausiu efektyvumu? Ko galima tikėtis iš pagrindinio etikečių ruošimo ir spausdinimo įrankio tam skirtos programinės įrangos?
Prekių etiketės gana svarbi tema daugeliui gamintojų. Valstybės, regionai turi savo reikalavimus, nurodant etiketėse prekės sudėtį, naudojimo apribojimus ar pavojingumo lygį. Tai būtų dar pusė bėdos, jei tie reikalavimai būtų pastovūs ir nekintami. Realybė tokia, kad įsigydamas prekę pirkėjas siekia gauti kuo daugiau informacijos ir nori būti geriau apsaugotas nuo neigiamų prekės savybių, todėl reikalavimai prekių etiketėms būna keičiami.
Pagal EU direktyvą 1169/2011, nuo 2014 metų gruodžio 13 keitėsi maisto produktų žymėjimo tvarka informuojant pirkėjus apie prekės sudėtį. Direktyvos tikslas prieš įsigydamas prekę pirkėjas turi gauti kuo pilnesnę informaciją apie produkto sudėtį, maistingumą, alergenus. Pažymėtina, kad be įprastinių parduotuvių tai liečia ir internetines maisto parduotuves, restoranus, kavines. Be to, gamintojai, parduotuvių tinklai ar kitos maisto prekes tiekiančios įmonės privalo užtikrinti, kad etiketėse alergenų pavadinimai išsiskiria iš bendro prekės sudėties teksto.
Lietuvoje produktų etikečių spausdinimas šiandien tampa "karšta" tema. Kodėl? Tam yra kelios priežastys:
- augančios prekių eksporto apimtys bei kryptys;
- skirtingi įvairių valstybių reikalavimai prekių žymėjimui ir etiketėse nurodomai informacijai;
- įvairūs tarptautinių organizacijų standartai bei reikalavimai informacijai, pateikiamai kartu su prekėmis.
Reikia įveritnti ir tai, kad valstybių bei tarptautinių organizacijų reikalavimai nėra pastovūs. Kaip pavyzdį galima paminėti, kad nuo 2014 metų gruodžio maisto prekių etiketėse Europos Sąjungoje turės būti išvardinami visi alergenai, įeinantys į produkto sudėtį. Tai reiškia, kad keisis etikečių dizainas, jų dydis, kiekvienam produktui bus spausdinamas skirtingas alergenų sąrašas.
Kaip suvaldyti situaciją, kai, iš vienos pusės, didėja prekių nomenklatūra bei kiekiai, o iš kitos - reikalavimų prekių žymėjimui įvairovė?